Įžymus žmogus

Vladimiras Zubovas

1909–

Pasaulio tautų teisuolis, Lietuvos architektas, architektūros istorikas

Gimė
1909 m. gruodžio 6 d.
Palaidota
2007 m. gegužės 15 d.

Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dveira Elinienė (Dweira Yellin-Kormonaite) su dukryte Estera glaudėsi batsiuvio Apuoko šeimoje, kitų gerų žmonių namuose. Ilgai užsibūti vienoje vietoje buvo baisu. Štai apsigyveno pas tykų žmogų Pranevičių nuošalioje gatvelėje, o kaimynai įspėjo nepageidaują, kad netoliese būtų slepiama žydaitė. Tik tada Elinienė ryžosi kreiptis į žmones, kuriuos tepažinojo iš jų garsių vardų ir kūrybos. Nuoširdumas ir šiluma gaubė visus, prieglobstį suradusius Čiurlionių-Zubovų namuose. Elinienė nė nežinojo, kad bėglių šioje pastogėje esama ir daugiau. Ji džiaugėsi jai skirta rūsio kamarėle, negalėdama suprasti, kodėl taip droviai atsiprašinėjo Danutė Zubovienė, negalėdama pasiūlyti jaukesnės vietos. O esmė buvo ta, kad erdvesniame kambaryje glaudėsi pabėgę iš geto inžinierius Anatolijus Rozenbliumas su žmona Raja ir sūnumi Mika, Rajos tėvai Kenigsbergai, paskui dar atėjo kaunietis gydytojas epidemiologas Leonas Gurevičius. Vladimiras Zubovas, dviračiu važinėdamas po kaimo vietoves, nuolat ieškojo saugesnės vietos vis naujiems geto bėgliams. Jis palaikydavo ryšius su savo draugu vaikų gydytoju Petru Baubliu, „Lopšelio“ našlaičių namų direktoriumi. Mažajai Esterai buvo rasta kiek saugesnė vieta Benediktinų bažnyčios našlaičių namuose Čiobiškyje, kur be Esteros dar penki žydų vaikai su suklastotais metrikais sulaukė karo pabaigos. O čia, kur nuo sienos žvelgė Čiurlionio paveikslai, ateidavo vis nauji žmonės, išsipasakodavo, prašydavo patarimo. Patys šeimininkai stengdavosi ne tik užjausti, paguosti, bet padėti ir kitiems sunkią valandą. Čia viešpatavo nepaprasto dvasingumo atmosfera. Dirbo literatūrinį darbą rašytoja Sofija Čiurlionienė ir jos duktė Danutė Zubovienė, daugelio knygų vaikams autorė. Tęsė architektūros istorijos tyrinėjimus architektas Vladimiras Zubovas. Panašiai kaip rašytojas Balys Sruoga, hitlerininkų paimtas įkaitu ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, Vladimiras Zubovas (beje, Sruogos gyvenamojo namo projekto autorius), laikė save tokiu pat lietuvių inteligentijos atstovu, atsakingu už savo tautos orumą. Gyvenimu ir kilniais darbais ši šeima įrodė jų pačių kūryboje skelbiamų grožio ir gėrio idealų tikroviškumą. Iš Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 2 sąsiuvinis, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1999 Danutė Čiurlionytė Zubovienė: 1944-ujų rudenį, vokiečiams pradėjus trauktis, sunerimo žydai. Svarbiausia jiems buvo gelbėti savo palikuonis – vaikus. Kiekvienas turįs nors kiek humaniškumo jausmo buvo pritrenktas vokiečių žiaurumo. Žydų vaikai buvo išplėšiami iš tėvų rankų ir sugrūsti į autobusus išvežami nežinia kur... Mano Mama nerado sau vietos, ypač kad nebuvo kaip veikti, kaip protestuoti... Jos veikli prigimtis kentėjo suvaržyta... Tokiai nuotaikai siaučiant, vieną gražų saulėtą rytą paskambino į duris neaukšto ūgio blondinė – paklausė ar profesorė namie. Aš ją ir įvedžiau pas Mamą ir palikau jos kabinete. Po valandėlės buvau pašaukta ir aš. Mama be manęs nesiryžo spręsti. Ta jauna moteris buvo žydė. Jos duktė Estera esanti gete slėptuvėje su seneliais. Yra gandų, kad visi žydų vaikai bus sunaikinti. Nelaiminga motina – jau buvo Alytuje, rado šeimą, kuri pasiryžus priglausti Esią. Žmogus atvažiuos su arkliu ir paims, tik reikalinga laikina prieglauda. Mudvi su Mama, aišku, sutinkam... Praėjo kelios dienos ir štai vėlai vakare Elinienė su mergyte ant rankų atsiranda pas mus. Priimam širdingai, sodinam prie stalo, vaišinam arbata. Mergytė mieguista – jai davę migdomų vaistų... Gete gauta žinia, kad ryt rytą bus vaikų medžioklė... Patalpinam abidvi pusrūsy. Ryte mergytei tebemiegant, motina išeina susitikti su tuo žmogumi iš Alytaus. Mudvi su Mama pakaitomis dežuruojam apačioje. Mergytė juodaakė – ji turi ir metriką Elenytė Juodakytė. Motina mus pamokė, jei mergytė imtų šūkauti ir verkti, reikia pasakyti „autobus fert“ (autobusas važiuoja) ir ji supras, kad reikia slėptis, susigūžus tylėti... Žmogus iš Alytaus neatvažiavo – matyt apsigalvojo. Vargšė motina blaškosi, iešk

Kapavietės vieta

Petrašiūnų kapinėsVeikiaKauno m. sav.

Sektorius
2PAN
Kapavietė
0022
Vieta kape
2

Kapo kodas: PTRSNK-2PAN-000-0022

Toje pačioje kapavietėje

Duomenys – savivaldybių kapinių registras (VDA atviri duomenys). Atskirų kapaviečių puslapiai paieškos sistemoms nerodomi. Radote klaidą ar norite, kad įrašas nebūtų rodomas? Parašykite mums. →