Jonas Kęstutis Paulavičius

Gimė

1927 m. spalio 2 d.

Mirė

2019 m. liepos 21 d.

Palaidota

2019 m. liepos 23 d.

Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Stalius Jonas Paulavičius su savo žmona Antanina ir vaikais – 16 metų Danute ir 15 Kęstučiu karo metais gyveno Kauno priemiestyje Panemunėje. Jonas Paulavičius buvo nepalenkiamas nacių režimo priešininkas. Kai jo draugas Česlovas Prapuolenis paprašė suteikti prieglobstį ketverių metų žydų berniukui, jis noriai sutiko. Pasitaręs su šeimos nariais, Jonas Paulavičius nusprendė priimti slapstyti ir berniuko tėvus Icchaką ir Leną Šamesus (Lena Feinsilver Shemesh, Yitzhak Shemesh), ir berniuko senelę. Jonas Paulavičius su sūnumi Kęstučiu, dirbdami naktimis, savo name po grindimis įrengė žydams slėptuvę, kurioje slapstėsi Šamesų šeima. Tačiau tuo Paulavičiai neapsiribojo – suprasdami uždarytų į getą žydų kančias, jie nusprendė išgelbėti kuo daugiau žmonių. Jonas Paulavičius pradėjo susitikinėti su Kauno geto žmonėmis, siūlydamas prieglobstį savo namuose. Taip pat elgėsi ir jo sūnus Kęstutis – atsivedė iš geto į savo namus mokyklos draugą Jochananą Feiną (Yohanan Fein), kuris apsigyveno kambaryje kartu su kitais Paulavičių šeimos nariais. Dvi moterys – Miriam Krakinovski ir Katavušnikienė (Miriam Krakinowski, Riva Katavushnik) paskutinę minutę pabėgo iš varomos deportacijai žydų kolonos. Tai pastebėję, tuo metu buvę gatvėje Jonas Paulavičius ir jo sūnus Kęstutis, abi, nepažįstamas jiems moteris, atsivedė į savo namus, kur toje pačioje slėptuvėje visi žydai sulaukė išvadavimo. Lauras Sabonis, Vilnius, 2014: 1944 metų liepą, Rytų frontui artėjant Kauno link, naciai nusprendė likviduoti getą ir darbo stovyklas – dalį žydų sušaudyti, o dalį išvežti į Dachau ir Štuthofą. Vienoje iš į geležinkelio stotį varomų kolonų buvo ir dvidešimtmetė Miriam Krakinovski (tuomet Schumacher) iš Troškūnų. Žygiuojant per Panemunės tiltą, susidarė grūstis. Vienas žydas pasinaudojo tuo ir staiga šoko į Nemuną. Naciai paleido ugnį, kilo sąmyšis, ir Miriam išgriuvo iš kolonos ant šaligatvio. Mergina akimirksniu nusiplėšė nuo krūtinės geltoną žvaigždę, bet prie jos prišoko vokiečių sargybinis ir norėjo įgrūsti ją atgal į kalinių koloną. Žydaitė nesutriko ir užriko ant sargybinio švaria lietuvių kalba, kad ją paleistų, nes ji tiesiog ėjusi pro šalį. Nacis sutriko, paskui nubloškė Miriam pylimu žemyn, ir kolona toliau judėjo jau be jos. Tuo metu Miriam dar nežinojo, bet ant tilto kilusią suirutę iš netoli plūduriuojančios valties stebėjo du žmonės – tėvas ir sūnus. Miriam pasakoja, kad kai atsistojo, nusipurtė dulkes ir pradėjo eiti, nutiko štai kas: „Ėjau pakrante tolyn nuo tilto ir pamačiau valtyje sėdintį žmogų [...]. Jis lietuviškai pasisveikino, aš jam atsakiau taip pat. Jis paklausė, ar aš kartais nemačiusi, kas ten ant tilto nutiko. Atsakiau, kad ne, ir nuėjau tolyn. Po kelių minučių už nugaros vėl išgirdau to vyro balsą. Aš atsisukau ir paklausiau, kodėl jis paskui mane seka. Jis atsakė, kad jam atrodą, jog man reikia pagalbos [...]. Vyras sakė nebijoti jo, ir nors man iš tiesų buvo baisu, deja, neturėjau kur dingti.“ Nepažįstamasis parsivedė Miriam į savo namus Panemunėje. Juodu nulipo į rūsį, vyras pastūmė į šoną viduryje stovėjusį darbastalį, nušlavė aplink pabirusias drožles ir kelis sykius pabeldė į grindis. Atsivėrė nedidelės durelės, ir vyras pasakė Miriam lipti žemyn. Miriam prisimena: „Nemačiau, kur lipu, bet tylėjau. Paskui pasidarė kiek šviesiau, apsidairiusi supratau, kad atsidūriau mažytėje, tvankioje patalpoje, pilnoje iki pusės išsirengusių žydų. Jie puolė manęs klausinėti apie getą, ir tada aš pravirkau.“ Praėjus trims savaitėms po Miriam išsigelbėjimo, vokiečiai pasitraukė iš Kauno, miestą užėmė sovietų kareiviai. Vyras, kuris slėptuvėje gelbėjo Miriam ir kitus žydus, buvo Jonas Paulavičius – lietuvis stalius, kuris, padedamas žmonos Antaninos (Antosės), sūnaus Kęstučio ir dukters Danutės, karo metais nuo mirties išgelbėjo iš viso 16 žmonių: 12 žydų, 2 rusus karo belaisvius ir du lietuvius, kuriuos vokiečiai rengėsi areštuoti. Ir visa tai neatsitiktinai: Jonas suvokė, ką daro, ir kokią grėsmę užtraukia sau ir sa

Kapavietės vieta

Panemunės kapinėsVeikiaKauno m. sav.

Sektorius

4

Eilė

001

Kapavietė

0018

Vieta kape

3

Kapo kodas: PANEMK-4-001-0018

Toje pačioje kapavietėje

• Antanina Paulavičienėpalaid. 1988 · Pasaulio tautų teisuolė›