Antanina Palčiauskienė

Gimė

1925 m. gruodžio 11 d.

Mirė

2018 m. rugpjūčio 18 d.

Palaidota

2018 m. rugpjūčio 20 d.

Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dimšų šeima gyveno Klėriškių kaime, Kaišiadorių rajone, šeimai priklausė žemės, jie užsiėmė ūkio darbais, buvo kilę iš bajoriškos Dimšų giminės ir kaimynų buvo laikomi pasiturinčiais. 1925 m. gimė septintas, paskutinis šeimos vaikas – Antanina Dimšaitė. Būdama maža Antanina susirgo kokliušu, pasveiko, tačiau visą gyvenimą buvo kiek silpnesnės sveikatos. Mokykloje baigė kelis skyrius, raštingumas buvo menkas, jaunystėje, kaip ir kiti šeimos nariai, dirbo šeimos ūkyje. Antanina buvo labai artima su savo vyresne seserimi Gabriele Dimšaite (vėliau – Prakelienė). Mergaitės save laikė jaunomis damomis, kalbėjo lenkiškai ir mėgo puoštis. Prasidėjus karui Kalamickų šeima (8 žmonės nuo 3 iki 70 metų amžiaus) iš gretimo kaimo, su kuriais Dimšos bendravo, pradėjo slapstytis. Iš viso iki karo pabaigos Kalamickai slapstėsi daugiau nei 70 vietų ir iš 8 šeimos narių 7 išgyveno. Kalamickų šeimą drabužiais ir maistu rėmė ir Dimšų šeima. Vienu metu, kuomet tuometinėje slėptuvėje pasidarė nebesaugu, Kalamickai pasiprašė įleidžiami į Dimšų senąjį namą. Dimšos priėmė žydų šeimą ir pradėjo ją globoti. Dabar turėjo pasirūpinti dar aštuoniais žmonėmis. Julija Dimšienė, Antaninos ir Gabrielės mama, ruošdavo maistą, o Antanina jį nešdavo pasislėpusiai žydų šeimai. Pas Dimšas praleidę žiemą Kalamickai pavasarį ir vėl turėjo ieškoti naujos slaptavietės, nes apylinkėse pasklido gandas, jog Dimšos kažką slepia. 1948 m. Antaniną Dimšaitę ištrėmė į Sibirą. Kuomet apsupo namus, Antanina juose buvo viena, tačiau jos sesuo Gabrielė pamatė, kas vyksta, ir pasakiusi, kad „jei trems, tai abi“, grįžo namo. Taip abi seserys papuolė į tremtį. Trėmė visą Dimšų šeimą, nes Henrikas Dimša, merginų brolis, buvo fotografas ir fotografuodavo partizanus, parūpindavo jiems medikamentų. Jis buvo ištremtas į Archangelską ir iš ten negrįžo. Kitas brolis Albinas buvo nušautas. Trečias brolis Steponas ištremtas į Oršą, vėliau grįžo į Lietuvą. Seserys Antanina ir Gabrielė kelionėje į Sibirą globojo du nepažįstamus nepilnamečius broliukus. Išgyvenusios badą ir šalia esančių žmonių mirtis, jos neprarado noro džiaugtis gyvenimu – seserys siuvinėdavo, eidavo į šokius, linksmindavosi ir palaikė tradicijas – net švęsdavo Kūčias. Krasnojarske plukdant sielius Antanina susipažino su būsimu vyru Alfonsu Palčiausku. Tremtyje jiems gimė du vaikai - Rita ir Vilmandas. 1957 m. Antanina su sese ir vaikais grįžo į Lietuvą. Kelionėje atgal, kaip ir į priekį, seserys rūpinosi ne tik savimi –slapta iš tremties jos sugebėjo padėti grįžti į Lietuvą vyresnio amžiaus moteriai, kuri net dokumentų neturėjo. Seserys po dešimties metų tremties su dviem mažais vaikais grįžo į nusiaubtas Klėriškes. Pavasarį iš tremties grįžo ir Antaninos vyras Alfonsas. Šeima sunkiai vertėsi, Alfonso niekas nenorėjo priimti į darbą, vadino „liaudės priešu“. Vėliau jam pavyko įsidarbinti Grigiškių popieriaus fabrike ir šeima išsikėlė į Grigiškes. Kartu vyko ir Gabrielė, netrukus ištekėjo. Antanina kurį laiką namuose augino vaikus, tačiau vėliau ir pati įsidarbino popieriaus fabrike, nes šeimai reikėjo pajamų. Gabrielė persikėlė į Vilnių, tačiau seserys ir toliau artimai bendravo. Seserų bajorių Antaninos ir Gabrielės Dimšaičių gyvenimai nebuvo lengvi, tačiau jos niekada nesiskundė, su niekuo nesipyko ir apie savo gerus darbus garsiai nekalbėjo. Dimšų šeimos vertybes – garbę ir atjautą – išsaugojo visą gyvenimą. Seserys džiaugėsi ir mėgavosi tuo, ką turi – mylėjo viena kitą, mylėjo savo šeimas, o per šventes, kad ir kaip viską buvo priverstos taupyti, vis tiek būtinai pasipuošdavo... Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir atsidūrė vokiečių užimtoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudymas, areštai ir šaudymai, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, mūsų laimei, pavyko išgyventi per visą trejų metų okupacijos laikotarpį, nors ir neapleisdavo kasdieniai pavojai ir baimė. Per tuos trejus siaubingus metus pa

Kapavietės vieta

Eitekonių kaimo kapinėsVeikiaKaišiadorių r. sav.

Sektorius

1

Kapavietė

041

Vieta kape

1

Kapo kodas: EITEKKK-1-000-041

Toje pačioje kapavietėje

• Alfonsas Palčiauskas›