Kotryna Katinskaitė

Apie gelbėtoją ir gelbėjimą 1919 metais 18metė žydaitė Masha Shustef (Marija) susipažino su lietuviu Juozu Katinsku. Jie įsimylėjo ir susituokė nepaisydami abiejų šeimų nepritarimo. 1920 gimė jų vienturtė dukra Onutė. Katinskai gyveno Kaune. Su laiku Marija vėl pradėjo bendrauti su savo šeima. Labiausiai ji buvo prisirišusi prie savo sesers Bertos. Berta ir Rafaelis turėjo tris sūnus – vyriausias Azrielis, vidurinysis – Fima (mirė būdamas šešerių) ir Tobijus jauniausias. Prieš karą šeima taip pat gyveno Kaune. Rafaelis Jaafetas buvo Anglijos tekstilės firmų atstovas Lietuvoje. 1939 metais šeima emigravo į Angliją. Pas juos iš Lietuvos atvyko pasisvečiuoti Tobijaus pusserė Onutė Katinskaitė (Marijos ir Juozo dukra), kuri tik ką baigė mokyklą. Tačiau Europoje darėsi vis neramiau ir Tobijaus motina nusprendė parvežti mergaitę į Kauną, kartu su savimi ji pasiėmė ir Tobijų. 1940 metais Lietuvoje pasikeitė valdžia, vizos nebegaliojo, ir Berta su Tobijumi nebegalėjo grįžti į Angliją. Deja, Bertai Jaafetienei su sūnumi Tobijumi nebebuvo lemta grįžti atgal pas vyrą ir sūnų Azrielį į Angliją. Karui prasidėjus, Berta Jaafetienė su sūnumi Tobijumi atsidūrė Kauno gete. 1944 m. kovo 27-ą Tobijus Jaafetas Kauno gete pergyveno Vaikų akciją. Jam pavyko pasislėpti: ... kovo pabaiga buvo graži, saulėta. Vieną rytą pajutome, kad aplinkui darosi negeri dalykai. Getas buvo apsuptas, sargyba sustiprinta. Į gretimą namą atėjo kareiviai. Ten kilo triukšmas, šauksmai. Aš supratau — reikia slėptis. Nubėgau į palėpę, kur buvo triušiai, išleidau juos iš narvelių, o pats, privėręs duris į laiptinę, pasislėpiau po žole. Taip tūnojau ausis pastatęs. Gretimame name triukšmas tilo, jis persikėlė į mūsų namą. Išgirdau laiptinėje žingsnius, moters klyksmą iš mūsų buto. Po valandėlės vyrų balsai pasigirdo prie palėpės durų. Jas ne atidarė, bet smūgiu išlaužė. Durys krito ant žolės, po kuria aš gulėjau. Triušiai pasibaidė, ėmė slėptis. Kažkas įėjo į palėpę, žingsniavo, ieškojo. Badė žolę. Išgirdau sakant: “Čia iš gyvų padarų tik triušiai, gal nori?” Išėjo. Aš gulėjau nejudėdamas. Po geros valandos balsai name nutilo, bet aš dar nejudėjau. Supratau, kad man pasisekė - mane išgelbėjo triušiai. O mūsų Getalos nebebuvo. Jos motina vaikščiojo pakvaišusi. Name beveik nebeliko vaikų... Po Vaikų akcijos motina nusprendė kuo greičiau gelbėti sūnų. Sutartu laiku Tobijus išėjo iš geto. “Silvos” kojinių fabrike atsisveikino su motina ir susitiko su Kotryna Katinskaite. Ji pervedė Tobijų per Neries tiltą, saugomą sargybinių. Ten juos pasitiko Ona Katinskaitė, visi nuėjo į butą Prezidento gatvėje, kuriame šeimininkavo Tobijaus pusbrolio Liovos Frenkelio auklė, žinoma žydų gelbėtoja Pranė Špokaitė-Juodvalkienė, ne kartą atnešusi maisto į getą įkalintiems Jaafetams. Kitą rytą Kotryna ir Ona Katinskaitės, labai rizikuodamos, gavusios berniukui suklastotus dokumentus Jono Vaitkevičiaus vardu, traukiniu nuvežė Tobijų į Vilnių pas Mariją ir Juozą Katinskus. Jų bute Kaštonų gatvėje gyveno įnamiai — policininkas ir studentas. Tobijus gyveno slapstydamasis, tačiau jį mylinčių žmonių — tetos Mašos (Marija Katinskienė) ir jos vyro Juozo Katinskų globojamas laimingai sulaukė karo pabaigos. Tobijaus motiną Bertą Jaafetienę prieš pat geto likvidavimą, bandančią pabėgti iš geto, nušovė policininkas. Tobijų užaugino ir į mokslus išleido Juozas ir Marija Katinskai. Tobijus vėliau sukūrė šeimą, dirba ir gyvena Vilniuje. Tobijas Jaafetas sako, kad liko gyventi, nes jo gyvybę gelbėjo Pasaulio teisuoliai: Nacių okupacijos pradžioje mano motina Berta Jaafetienė su manimi, dėdė Lazeris Frenkelis su sūnumi buvo įkalinti Kauno gete. Mano tetos Sonia Garsel ir Gita Kupsik su savo vyrais ir sūnumis Monia ir Azreliu buvo įkalinti Rygos gete. Mano močiutė, tėvo motina, Zelda Jaafet buvo įkalinta Rezekneje, Latvijoje. Visi šie išvardyti artimiausi mano giminės buvo nužudyti. Iš jų likau gyvas tik aš vienas. Fašistinė okupacinė valdžia siekė, kad žydai, čigonai ir neįgalieji būtų sunaikinti. Juos pavertė bet

Kapavietės vieta

Druskininkų miesto senosios kapinėsVeikiaDruskininkų sav.

Sektorius

5

Kapavietė

0005

Vieta kape

2

Kapo kodas: DMS-5-000-0005

Toje pačioje kapavietėje

• Marija Vitkevičienė›