Kontaktai
Dėl leidimų laidoti, kapavietės duomenų pataisymo ar apleistų kapų kreipkitės:
- Prižiūri
- Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Savivaldybės informacija
KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS 1. Kupiškio laisvamanių senųjų kapinių komplekso laisvamanių senosios kapinės (38343); 2. Kupiškio laisvamanių senųjų kapinių komplekso Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (10994); 3. Kupiškio laisvamanių senųjų kapinių komplekso žudynių vieta ir nacizmo aukų kapas (38344); 1. Kupiškio laisvamanių etinės kultūros draugijos skyriaus, vadovaujamo Petro Vaitiekūno, bei kitų Amerikos lietuvių kupiškėnų (Jono Kulio, Andriaus Graičiūno, M. Čiurlio, Jono Juodakio ir kt.) iniciatyva ant kalnelio, šalia Kupiškio, prie tuometinio kelio į Pandėlį buvo įsteigtos Kupiškio laisvamanių kapinės. Kupiškio laisvamanių kapinių įsteigimas užtruko. 1933 m. iš Aukštupėnų gyventojo Povilo Matulionio buvo išnuomotas, o vėliau ir nupirktas 3200 kv. m žemės sklypas. 1937 m. Vidaus reikalų ministerija oficialiai leido Kupiškio skyriui steigti kapines Kupiškyje, buvusiame P. Matulionio žemės sklype. 1938 m. rugpjūčio 17 d. įvyko iškilmingas Kupiškio laisvamanių kapinių atidarymas ir pirmosios laidotuvės. 1939 m. rudenį kapinės toliau buvo aktyviai tvarkomos: aptvertos ir apsodintos medžiais. 1941 m. Kupiškio laisvamanių kapinės tapo masinių žudynių vieta. Čia buvo nužudyta ir užkasta apie 1000 Kupiškio ir aplinkinių valsčių gyventojų, daugiausia žydų. Kapinėse palaidoti ir Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos kariai. 2. 1931 m. Kupiškyje įkurtas Laisvamanių etinės kultūros draugijos skyrius, vadovaujamas Petro Vaitiekūno, studijavusio filosofiją Pitsburgo (JAV) universitete. Petro Vaitiekūno ir Amerikos lietuvių kupiškėnų (Jono Kulio, Andriaus Graičiūno, M. Čiurlio, Jono Juodakio ir kt.) iniciatyva gimė mintis Kupiškyje įkurti laisvamanių kapines. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) buvo pradėtos rinkti aukos kapinėms steigti. Andriaus Graičiūno iniciatyva reikiamos lėšos buvo surinktos. Pinigai buvo siunčiami Račiupėnuose gyvenusiam draugijos iždininkui Povilui Krapavickui ir šios draugijos sekretoriui Kaziui Jėčiui. 1933 m. iš Aukštupėnų gyventojo Povilo Matulionio buvo išnuomotas, o vėliau ir nupirktas 3200 kv. m žemės sklypas ant kalnelio, šalia Kupiškio, prie tuometinio kelio į Pandėlį. Ilgainiui, Amerikos lietuviams remiant, pavyko surinkti sumą, reikalingą kapinių sklypui aptverti. 1935 m. studentui Karazijai buvo pavesta parengti kapinių aptvėrimo projektą. 1937 m. Vidaus reikalų ministerija oficialiai leido Kupiškio skyriui steigti kapines Kupiškyje, buvusiame P. Matulionio žemės sklype. Kupiškio laisvamanių kapinių įsteigimas užtruko: tik 1938 m. pavasarį kapinių plotas buvo suartas, o jas dar reikėjo aptverti. 1938 m. rugpjūčio 17 d. įvyko iškilmingas Kupiškio laisvamanių kapinių atidarymas ir pirmosios laisvamanio Juozo Dūdos laidotuvės. 1939 m. rudenį kapinės toliau buvo aktyviai tvarkomos: aptvertos ir apsodintos medžiais. Šiose kapinėse buvo palaidoti pirmieji Laisvamanių etinės kultūros draugijos Kupiškio skyriaus nariai: Juozas ir Jonas Dūdos, P. Vaitiekūnas, Lionginas Jonuška, Povilas ir Paulina Aleknos ir kiti. 3. Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo išvakarėse Kupiškyje gyveno apie pusantro tūkstančio žydų (pagal kitus šaltinius - 1 200 arba 42 proc. miestelio gyventojų). Daugiausia žydų gyveno Turgaus aikštėje, Malūno, Dvaro ir Karališkoje (dabar - Gedimino) gatvėse. Vokiečių kariuomenė Kupiškį užėmė 1941 m. birželio 26 d. Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiaus kaip ir kitų vietovių žydai taip pat buvo identifikuojami, izoliuojami, diskriminuojami, sušaudomi specialiai organizuotose žudymo operacijose. Pačiame Kupiškio miestelyje žydai į getą buvo uždaryti maždaug 1941 m. liepos viduryje. Žydus suėmė ir į getą uždarė vietinės policijos nuovados pareigūnai, pagalbinės policijos pajėgos. Getas buvo aptvertas spygliuota viela, jame buvo uždarytos moterys ir vaikai. Istorinėje literatūroje nurodoma, kad į getą Kupiškyje pateko žydų pabėgėlių iš Panevėžio, Subačiaus, Šimonių ir Viešintų valsčių. Iš geto grupelėmis reguliariai žydai buvo va