Kuršėnų m. senosios kapinės

LaidojamaJ.Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai LT-81156

Iš viso palaidota (savivaldybės duomenys): 8 538
Atvirame registre: 8 479
Kapaviečių: 2 906
Laidojimų per 5 metus: 302
Laidojama nuo: 1969
Paskutinis laidojimas: 2026

Kapavietėse dar yra vietos

38 %

1 105 / 2 906 · Kapavietės, kuriose palaidota mažiau, nei leidžia jų dydis. Jos priklauso šeimoms – tai ne laisvos vietos naujam laidojimui.

Ieškoti šiose kapinėse

Laidojimai pagal dešimtmečius

Pagal registre įrašytą laidojimo datą.

Įžymūs žmonės šiose kapinėse

Nuvesti iki kapinių ↗

Kontaktai

Dėl leidimų laidoti, kapavietės duomenų pataisymo ar apleistų kapų kreipkitės:

Prižiūri: Šiaulių raj. savivaldybės administracija, Kuršėnų miesto seniūnija
Telefonas: +370 41 581644
El. paštas: kursenai@siauliuraj.lt
Svetainė: www.siauliuraj.lt/struktura-ir-kontaktai/1056/kursenu-miesto-seniunija/d98 ↗

Savivaldybės informacija

Dėl leidimų laidoti, informacijos atnaujinimo, apleistų kapaviečių priežiūros ir kitais susijusiais klausimais kreiptis aukščiau nurodytais kontaktais. Žymus palaidojimai Laurynas Ivinskis Tomas Zauka Jonas Dilpša Adolfas Turauskas Jurgis Ambraška Vytautas Šeinauskas 1810 m. įkurtos Kuršėnų senosios kapinaitės neturėjo būti didelės, kadangi 1841 m. Kuršėnų miestelyje gyveno tik 390 žmonių. Vėliau, augant gyventojų skaičiui, didėjo ir kapinių plotas. Vyrauja įvairūs kryžiai – mediniai, betoniniai, akmeniniai. Daug kur auga žolė, kai kur gana aukšta, auga nedideli medeliai, matosi akmeninė tvora apdengta mediniu stogeliu. V.Milius teigia, kad iki Pirmo pasaulinio karo miestelių kapinėse vyravo akmeninės tvoros surinktos iš lauko akmenų ir sujungtos kalkėmis, jų tarpus užpildžius skaldytais akmenimis. Po Pirmo pasaulinio karo kapinių tvora pradėta daryti iš skaldytų akmenų, sujungus cementu, o tvoros viršų nuožulniai užliejant cementu. Šiandieną bendras kapinių plotas sudaro 22 408 m2. Aplink yra aptverta akmeninė tvora, yra trys įėjimai – du platesni ir vienas siauresnis. Platesnis įėjimas turi metalinius vartus. Šie vartai yra vienodo stiliaus su Kuršėnų bažnyčios vartais, o tai rodo jų statymo vienalaikiškumą. (Dabartinė Kuršėnų bažnyčia pastatyta 1933 m.). Mirusiųjų ramybę kapuose saugo beržų alėja. Ji buvo pasodinta apie 1949–1950 m. Benedikto Griciaus (gim. 1885 m.), kuris pats vežė iš miško jaunus berželius ir juos čia sodino. Šiandieną jie labai puošia kapines. Kapinių viduryje stovi akmeninis aukuras. Jis įrengtas 1966 m., kuomet buvo pradėtos organizuoti civilinės mirusiųjų pagerbimo iškilmės ir uždegama ugnis. Tuomet ir buvo pradėta per lapkričio 1–ąją degti amžinąją ugnį, per garsiakalbius skambinti Mocarto „Requiem“ ir pan. Augalija šiose kapinėse labai įvairi. Iš krūmų paminėtini: bukmedis, tujanai, jazminai, veigelė, kaulenis, rutulinis gluosnis, ligustras, sidabrakrūmis, zuikiakrūmis, smulkaižiedės rožės, įvairios eglės. Gėlės: kiliminės – sagina, šliaužiančioji vaizgina, žiemė, perkūnropė, dekoratyvinis čiobrelis. Svogūninės – snieguolės, krokai, tulpės, narcizai. Daugiametės – rūta, šilokai, įvairios ramunės. Vienmetės – našlaitės, begonijos, sprigės, dvispalvė žilė, chrizantemos.

Kitos kapinės netoliese

Šaltinis: savivaldybių kapinių registras, data.gov.lt. Atnaujinta 2026-10-30T00:00:00.000Z.

Duomenys – savivaldybių kapinių registras (VDA atviri duomenys). Atskirų kapaviečių puslapiai paieškos sistemoms nerodomi. Radote klaidą ar norite, kad įrašas nebūtų rodomas? Parašykite mums. →