Įžymus žmogus

Mykolas Šimelis

Pasaulio tautų teisuolis

Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Mykolas Šimelis gimė 1889 metų spalio 10 dieną Gardino apskrities Golinkų kaime (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) valstiečių šeimoje. Mokėsi Gardino gimnazijoje. Dirbti pradėjo septyniolikos metų. Baigęs Pskovo (dabar Rusija) puskarininkių mokyklą, pašauktas į caro kariuomenę. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose. 1916 buvo sunkiai sužeistas – sprogusio sviedinio skeveldra pataikė į galvą, išmušė akį, sužalojo ranką. Tuomet, būdamas 26-erių Mykolas tapo karo negaliuoju. Žinoma, kad buvo vedęs Stefaniją Rūdaitytę, su kuria susilaukė dukros. Vėliau, pirmajai žmonai kas mėnesį mokėdavo vaiko išlaikymo pinigus. 1918 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Mykolas savo gyvenimą susiejo su nepriklausoma Lietuva. Baigęs miškininkų kursus Raudondvaryje (prie Kauno) 1921 metais tapo laisvai samdomu valstybinės miškų tarnybos raštininku, o netrukus ir Bačkonių (prie Žiežmarių, dabartinėje Kaišiadorių rajono teritorijoje) girininkijos girininku. Visą tolesnį savo gyvenimą M. Šimelis atidavė Strošiūnų šilo puoselėjimui. Maždaug XX a. III deš. pradžioje vedė Jadvygą Žilionytę. Šimelių šeima susilaukė 5 vaikų - Gražinos, Ramutės, Vido, Gedimino ir Algirdo. Holokausto metu Mykolas su žmona Jadvyga savo namuose iškastoje slėptuvėje slėpė 14 žmonių. 1944 metais gimdydama šeštą vaiką mirė Mykolo žmona Jadvyga. Žinoma, kad Mykolas buvo uždarytas Žasliuose į stribyną. Grįžęs namo vaikams pasakojo, kad abejoja ar būtų iš ten išėjęs gyvas jei ne žydas advokatas iš Sankt-Peterburgo. 1945-ųjų liepos 10-ą Mykolas Šimelis išėjęs į darbą iš miško nebegrįžo. Mykolui dingus jo namuose ir girininkijoje buvo atliekamos kratos, vaikai matė, kaip nepažįstami vyrai išsidalino Mykolo daiktus. Strošiūnų miške nužudyto Mykolo Šimelio kūnas nesurastas. KGB skyriaus viršininkas Ščensnovičius savo pažymoje apibendrino, kad Mykolą Šimelį nušovė lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai – Mykolo ir Jadvygos vaikai tokia išvada niekada nepatikėjo. Likę 5 maži vaikai augo vaikų namuose. Pasakoja Mykolo Šimelio išgelbėti – Polia ir Moisiejus Museliai: „Vieną dieną Korėno darbovietėj pasirodė Šimelis Mykolas ir, pasakęs: „Mano durys atdaros“, dingo. Korėnas vėl ėmė galvoti, kaip pabėgti iš geto ir kur pasislėpti. Tada jis prisiminė girininką Šimelį ir jo pasakytus žodžius. Čia jam iškilo dvi problemos. Šimelis negalės išlaikyti Korėno penkių žmonių šeimos. Karo metu su maistu ne taip lengva. Pats Šimelis su žmona Jadvyga turėjo penkis mažus vaikus (Gražina 8 metų, Ramutė – 7, Vidas – 5, Gediminas – 3 ir Algirdas 1,5 metų). Korėnas nutarė paimti su savim Aranovskį su žmona. Šie žadėjo mokėti už maistą jiems ir Korėno šeimai, kol teks gyventi pas Šimelį. Antras rūpestis – kaip pasiekti Strošiūnų girininkiją, kur Tarpumiškių kaime gyveno Šimelis. Tuo metu Aranovskis jau neturėjo jokių galimybių gauti mašiną, ir štai jie atėjo pas mus prašyti mano vyro pagalbos: Korėnas žadėjo paimti vyrą ir mane su savim, tik mes turėtume mokėti savo dalį už maistą. Taip susidarė devynių žmonių grupė. Garaže vyras arčiau susipažino su vairuotoju Ignu Šepečiu. Jisai jau anksčiau buvo padėjęs išvesti keletą žmonių iš geto. Mano vyrui reikėjo grįžti atgal į getą, nes turėjo organizuoti mašinas išvežti geto pogrindininkus miškan pas partizanus. Taip 1943-iųjų lapkričio gale išvažiavom iš geto kaip darbo brigada į naktinę pamainą. Mašina sustojo apie kilometrą nuo Šimelio namo. Toliau nuėjom pėsti. Korėnas pabeldė į langą, ir greit atsidarė durys. Šimelis apsikabino su Korėnu, ir tas paaiškino, kodėl turėjo atvežti dar keturis žmones. Į tai Šimelis atsakė, kad jo durys atdaros visiems. Vyras grįžo atgal su mašina, o mes, aštuoni žmonės, įžengėme į namą. Nuo tos akimirkos Šimelio šeimai prasidėjo didelių rūpesčių ir mirtinų pavojų metas. Trumpą laiką gyvenom viename mažame kambariuke. Šimelis paaiškino vaikams, kad jie niekam nesakytų apie svečius. Mes pasivadinom lietuviškais vardais. Greit pradėjom kasti bunkerį. Anga į jį buvo padaryta spintoje, kuri stovė

Kapavietės vieta

Petrašiūnų kapinėsVeikiaKauno m. sav.

Sektorius
19
Eilė
020
Kapavietė
0015
Vieta kape
3

Kapo kodas: PTRSNK-19-020-0015

Toje pačioje kapavietėje

Duomenys – savivaldybių kapinių registras (VDA atviri duomenys). Atskirų kapaviečių puslapiai paieškos sistemoms nerodomi. Radote klaidą ar norite, kad įrašas nebūtų rodomas? Parašykite mums. →