Įžymus žmogus
Juozapa Kibelaitė
1907–2006
Pasaulio tautų teisuolė
- Gimė
- 1907 m. lapkričio 11 d.
- Mirė
- 2006 m. vasario 14 d.
- Palaidota
- 2006 m. vasario 17 d.
Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Informacija paruošta pagal leidinį "Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys Utenoje (1930 - 2006)" Sesuo Juozapa gimė 1907 m. lapkričio 11 d. Žemaitijoje, Girdvainių kaime Kvėdarnos parapijoje, Tauragės apskrityje (dabar Šilales raj.). Ji buvo aštuntas vaikas gausioje, net vienuolikos vaikučių šeimoje. Tėvas Antanas Kibelis anksti mirė, todėl visi namų rūpesčiai gulė ant motinos Bronislavos pečių, kuri stengėsi vaikus ne tik pamaitinti, aprengti, bet ir į mokslus leisti. Ir taip rūpestingos motulės dėka Juozapa, iki pat mirties švelniai Juozapėlės vardu vadinama, galėjo mokytis ir baigti Šilalės progimnaziją. Atsikuriant Nepriklausomai Lietuvai, kada kūrėsi katalikiškos organizacijos - Katalikių moterų draugija, angelaičiai, pavasarininkai - Juozapėlė neliko nuošalyje. Ji įsitraukė į šių organizacijų veiklą: šaukė susirinkimus, kvietė į juos paskaitininkus ir kartu su dvasios vadais dalyvavo katalikiškų organizacijų visuotiniuose pasitarimuose ir suvažiavimuose. Ypač globojo angelaičius: rengė jiems įvairiausius žaidimus, organizavo paskaitėles. Vasarą tai viename, tai kitame kaime suruošdavo „gegužines". Tiesa, tos „gegužinės" bū0davo kitokios: rinkdavosi anksti, gražiai pasilinksmindavo, padainuodavo, pašokdavo ir, saulei leidžiantis, skirstydavosi į namus. Tai buvo prasmingos jaunystės dienos, bet norėjosi kažko daugiau. Vis labiau trauke Jėzus prie savęs. Suvokti save ir suprasti savo pašaukimą Juozapai nuoširdžiai padėjo kunigas Stanislovas Juocas (palaidotas Žemaičių Kalvarijos šventoriuje). Šis dvasios vadas plačiau jai nušvietė vienuolinio gyvenimo esmę ir grožį bei apibūdino esančius Lietuvoje moterų vienuolynus. Kartą su šiuo kunigu atvykusi i vieną iš katalikiškų susirinkimų, Juozapėlė susitiko su Švc. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vadove Uršule Novickaite, studijuojančia Vytauto Didžiojo Universitete, jauna, gražia ir labai malonia sesele. Tai buvo lemtingas susitikimas. 1931 m. gruodžio pradžioje jaunoji žemaitė atvyko į jai nepažįstamą Marijampolę ir prieš Tris Karalius kartu su visomis dalyvavusi rekolekcijose, buvo priimta i postulatą. 0 jau kitų metų liepos 2 d. šioje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregacijoje davė pirmuosius įžadus ir 1933 m. Vienuolijos pasiųsta atsidūrė kitame Lietuvos krašte, Utenoje. Artimiausia sesers Juozapos dvasios draugė ir bendražygė atsakingiausiame darbe sudėtingiausiomis Lietuvos sąlygomis buvo sesuo Zuzana Marija Koncepta Janušaitytė. [...] Atėjo lemtingoji 1940 metų vasara. Per Lietuvą klaikiai riaumodami perriedėjo rusų tankai, įsivyravo kitokia tvarka: buvo uždaryti laikraščiai ir žurnalai, panaikintos katalikiškos organizacijos ir vienuoliai išvaryti iš savo vienuolynų. Utenoje dirbusios seserys irgi turėjo palikti savo vedamas įstaigas ir išsiskirstyti. Seserys Juozapa Kibelaitė ir Zuzana Janušaitytė išvyko į Žemaitiją, pas sesers Juozapos gimines. Ten jos išbuvo iki 1941 m. liepos mėn., kai, prasidėjus karui, pasikeitė padėtis ir, kanauninko Petro Raudos pakviestos, vėl abi sugrįžo dirbti i Utenos vaikų prieglaudą. Čia rado didžiulę betvarkę : Vaikų prieglaudos vedėja pabėgusi, vaikai išdalinti kaimo žmonėms. Beliko tik trys seni darbuotojai: ūkio darbininkas Juozas Kozmanas, Zosė Markevičiūte ir Veronika Rakauskaitė, kuri savo gyvenimą jau buvo susiejusi su Vargdienių seserų kongregacija, nors niekas tada dar to nežinojo. Į Vaikų prieglaudą žmonės iš kaimų grąžino jiems globot atiduotus vaikus. Vėl susirinko apie šešiasdešimt globotinių. Vedėja buvo paskirta sesuo Juozapa Kibelaitė, o sesuo Zuzana Janušaitytė buhaltere. Vaikų namams vėl buvo paskirtas 15 ha žemės plotas iš nacionalizuoto Balsevičiaus dvaro. Reikėjo apdirbti žemę, auginti gyvulius, kad būtų kuo maitinti našlaičius. Be Juozapėlės ir Zuzanos Vaikų namuose gyveno ir dirbo kitos seserys: Česlova rasiulytė, Emilija Stragaitė, Jadvyga Eidejūtė, Stefanija Eigelytė ir Ona Juozūnaitė. Vaikų namuose ypatingo
Kapavietės vieta
Utenos miesto senosios kapinėsRibotas laidojimasUtenos r. sav.
- Sektorius
- 1
- Kapavietė
- 057
- Vieta kape
- 3
Kapo kodas: UMSK-1-000-057